- apšalti
- apšálti, apšą̃la (àpšala, apšal̃na, -sta; Sut), apšãlo (àpšalė) K, Š, NdŽ, KŽ; SD199, R56,163, MŽ75, 215, Sut, N, L, Rtr
1. intr. Btrm apsitraukti ledu, apledyti, apšarmoti: Lenciūgas apšãlęs drūkčiausiu ledu Gd. Apšal̃na viskas, i skalbi [žlugtą], pats ledais apkibęs (kalbėjo moteris) Krš. Apšą̃la žąsys, kai žiemą duodi gert Klt. Kelias apšãlęs, slidu važiuot Sml. Kai lijo ãpšalu, apšãlo langas Jrb. Medžiai, lijundra apšãlę, braška BM415(Kp). Jei rudenį lyja lietus ir medžių šakos apšąla, tai bus blogi metai LTR(Pmp). ^ Ubago nosis taukais apšalus (svirties kablys) LTR(Žml).
2. intr. Mžš pasidaryti šalčio apgadintam, pažeistam: Išorė (išarė) anksti ryto bulbas, i apšãlo Klt. Bulvės apšãlo lauke stovėdamos, saldžios pasidarė Prn. Nelabai yra [mėlynių], uogienojai kokie apšãlę Vdn. Šį metą neàpšala rugiai Kv. ║ nuo šalčio visai sugesti: Apšãlo bulvės nenukastos J. Lytus sugandino žmonis, nenukasė, bulvės ir apšalo laukūse Nt. Šį metą apšãlo uogos, liko pašakės[e] Brs.
3. tr. apšaldyti, nušaldyti: Tie vaikai pamirė – apšãlo kojas ir rankas Grv. An greito arklio važiavo, išgriuvo, pirštus apšãlo Grv.
4. intr. impers. imti šalti (iš rudens): Kitą sykį [per Vėlines] jau būdavo apšãlusi, apsnigusi Rsn. Apšãlusi buvo, jau šalta, sniego buvo Šts. Jug liuob ateis jau lapkrisčio mėnuo, ir apšáls Als. Lig pat àpšalant buvo šilta Šts. Apšalnantì buvo, i sušalė prisisprogęs Krš.
apšalančiaĩ adv.: Apšalančiaĩ benupjovėm peliuškas M.Unt.5. intr. sulaukti šalčių (ką darant): Kaskiam bulves – apšálsiam! Šts. 6. intr. kiek atvėsti, netekti šilumos: Apšal̃na kiaušiai, kol [pereklė] pasikėlusi lesa a kasos Krš. \ šalti; apšalti; atšalti; paatšalti; įšalti; iššalti; paiššalti; nušalti; pašalti; peršalti; prašalti; prišalti; sušalti; užšalti
Dictionary of the Lithuanian Language.